Ką iš tikrųjų reiškia „jaučiuosi normaliai“ biologijos požiūriu?

Žmogaus kūnas yra viena labiausiai prisitaikančių sistemų gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl galime ilgai jaustis „normaliai“ net tada, kai sąlygos tam nėra idealios. Biologijoje tai nėra laikoma klaida. Priešingai – tai evoliucinis pranašumas. Tačiau šiuolaikiniame gyvenime ši savybė turi ir kitą pusę.

Kūnas nematuoja „gerai“ ar „blogai“. Jis matuoja – ar pakanka išgyventi.

Kodėl trūkumai dažnai „nesijaučia“?

Kada „susitvarkymas“ pradeda kainuoti?

Kodėl prevencija moksle laikoma racionalia strategija?

Kadangi organizmas ilgą laiką geba prisitaikyti ir kompensuoti trūkumus, disbalansas dažnai formuojasi nepastebimai. Dėl šios priežasties medicinoje ir biologijoje prevencija suprantama ne kaip emocinis sprendimas, o kaip sąmoningas rizikos valdymas.

Organizmo pusiausvyrą palaikyti yra paprasčiau nei ją atkurti po to, kai jau yra atsiradęs disbalansas. Tyrimai rodo, kad nuoseklus palaikymas leidžia organizmui stabiliai funkcionuoti ilgą laiką, o pavieniai, epizodiniai sprendimai dažniausiai suteikia tik trumpalaikį efektą.

Būtent todėl šiuolaikinės sveikatos mokslų kryptys vis dažniau orientuojasi ne į pasekmių taisymą, o į ilgalaikį organizmo procesų palaikymą kasdienėje realybėje.

Kodėl kasdienė mityba dažnai tampa silpnąja grandimi?

Net ir sąmoningai besirenkantys žmonės susiduria su realybe:

• maisto kokybė svyruoja

• dienos ritmas ne visada leidžia valgyti optimaliai

• poreikiai keičiasi greičiau nei įpročiai

Tai nereiškia, kad darome kažką blogai. Tai reiškia, kad gyvename realiame pasaulyje.

Būtent čia atsiranda kasdienio papildymo logika – ne kaip pakaitalas, o kaip pagrindo susidedančio iš maistinių medžiagų stiprinimas.

True Habit požiūris

True Habit remiasi moksliškai pagrįstu supratimu, kad žmogaus organizmas funkcionuoja stabiliau ir efektyviau tuomet, kai jam reguliariai suteikiami pagrindiniai mitybos elementai – vitaminai, mineralai ir kitos organizmui būtinos medžiagos, reikalingos kasdieniams biologiniams procesams palaikyti, net ir tais laikotarpiais, kai iš išorės viskas atrodo „normaliai“.

Tai nėra bandymas siekti tobulo režimo ar idealių sąlygų, kurios realiame gyvenime dažnai neįmanomos. Tai nuoseklaus palaikymo logika, pripažįstanti, kad organizmas kasdien prisitaiko, dirba, kompensuoja ir reaguoja į nuolat kintančias sąlygas.

Toks požiūris nėra paremtas prielaida, jog kūnas yra silpnas. Priešingai – jis kyla iš supratimo, kad kūnas nuolat atlieka sudėtingą darbą, todėl reguliarus, apgalvotas palaikymas leidžia jam veikti efektyviau ir tvariau ilgalaikėje perspektyvoje.